Su artėjančiomis šventėmis!

Kalėdų naktį tylią, kai pabaigti darbai,
Kai šventiškai pakvipę visų gimti namai,
Dėkodami praėjusiems, sutikdami naujus,
Paleiskime iš sielos visus negerumus.
Visa širdim linkėkime vieni kitiems gausos,
Palaiminti lai būkime, ieškokime tiesos.
Gyvenkime prasmingai, laimingai ir džiugiai,
Sveiki lai visi būkime, gyvenkime ilgai.
Tamsa te mus palieka, išeina su visam,
Šviesa lai vėl gyvuoja pasaulyje šitam!
Apsikabinkim tyliai, nematoma gija,
Ir Dievui padėkokime, kad dar vilties yra…
/Gintarė Davainienė/

Individualios G.Davainienės konsultacijos

  1. „VISUMINIS LIKIMO ŽEMĖLAPIS” – Tavo sielos užduočių, paskirties, globalinės misijos, karminių užduočių nustatymas pagal tavo gimimo datą bei vardą ir pavardę. Plačiau apie konsultaciją >>>

  2. „PORŲ SUDERINAMUMO ŽAMĖLAPIO” sudarymas ir jo išaiškinimas. Nustatomos jūsų suderinamumas bei užduotys poroje jūsų harmoningam ir darniam gyvenimui. Plačiau apie konsultaciją >>>

  3. „KARMINIS PASAS” – tavo pagrindinių ir papildomų karminių užduočių nustatymas pagal Tibeto astrologiją. Plačiau apie konsultaciją >>>

    Continue reading

Mano sukurti eilėraščiai…

SVAJONĖ
 
Svajonę aš turiu – išmokt mylėti
Karštai karštai, tyrai tyrai,
Su visom sielom susilieti
Plačiai, širdingai, atvirai.
 ————-
Aš noriu meilę dovanoti
Visiems visiems, visur visur,
Ne tik tai gauti, bet ir duoti
Visa širdim, visu vidum.
  ————-
Mylėti taip, kad net pamirščiau,
Kas aš esu ir kur einu.
Bet prisiminusi suvokčiau,
Ko gyvenu, dėl ko esu.
  ————-
Mylėt aplink visus vienodai,
Be išlygų ir išimčių,
Mylėti taip, kad neieškočiau
Nei sau naudos, nei dovanų.
  ————-
Mylėt gyvenimą man duotą,
Širdingai, atvirai, tyrai.
Atsidėkot už sielą dovanotą,
Su meile pragyvent ilgai ilgai.
2012-05-12, Vilnius 

 ŠIRDIES PAVASARIS
 
Pavasaris jau mano širdyje,
Pavasaris už lango irgi.
Saulėtekis jau brėkšta manyje,
Atitirpindamas manyje viltį.
  ————-
Kuom viliasi širdis mana?
Ji trokšta vėl atgimti ir sušilti,
Palindus po baltos pusnies skara,
Ji trokšta meilėje ištirpti.
  ————-
Ji trokšta šokti, trokšta skristi,
Ji nori tapti saulės zuikučiu,
Įšokančiu į artimojo širdį,
Sušildančiu globa ir gerumu.
  ————-
Svajoja ji apglėbt pasaulį,
Ji nori vėją prijaukint,
Paliest vaivorykštę ir saulę,
Bet nuo kaitros jos nenusvilt.
  ————-
Ji viliasi, kad su pavasariu,
Ateis ramybė, gėris ir darna,
Kurie atvers duris į sielos vasarą,
Palaimins visą meile ir taika…
2012-04-08 (Šv. Velykų rytas) 

RASOS LAŠELY –  aš ir tu
Išvydau savo spindį mažame rasos lašely,
Stebiuosi jo šviesa ir skaistumu.
Matau jame ir visą už manęs alsuojantį pasaulį,
Grožiuosi jo didybe ir ypatingu ramumu.
  ————-
Džiaugiuosi ir mane aplankiusia ramybe,
Didingą meilę širdyje jaučiu.
Pasaulio sieloje atradusi gyvybę,
Kūrėjo balsą savyje girdžiu.
  ————-
Pasauli, aš ir tu,
Mes telpam viename rasos lašely.
Vienybės jausmą su tavim jaučiu,
Pažadinančiu manyje galią.
  ————-
Tyram lašely telpa viskas:
Ramybė, laimė ir minčių darna.
Mažoj širdelėj mano vyksta
Vertybių permainos ir didelė kaita.
  ————-
Mažam lašelyje matau Pasaulio sielą
Ir stipriai meilę josios aš jaučiu,
Išgyvenu pilnatvės jausmą mielą,
Išnyrantį iš pat širdies gelmių.
  ————-
Pasauli mielas, būki,
Tu mano kelrodžiu, užuovėja ir globėju,
Pasauli, tu manim tikėki,
Mano nauju virsmu, manu atgimimu.
  ————-
Mažam lašely sutalpinkim
Visų širdis ir meilės krislelius.
Sujunkim savo sielas ir patirkim
Vienybės kupinus jausmus.
2012-04-09 (Antrą Šv. Velykų rytą)

PAVASARIS MIŠKE

Saulėtą rytą, einant man mišku,
Širdis mana iš laimės uždainavo.
Su paukščių čiulbesiu kartu,
Palaimos jausmą ji įgavo.
  ————-
Ėjau keliu, plačiai šypsojaus,
Praeiviams, saulei ir pušims.
Buvau dėkinga ir galvojau:
„Pavasaris – mano vedlys.“
  ————-
Grožėjaus upės sraunumu,
Sustojusi ties josios vingiu.
Man medis mojo savo vainiku,
Stovėdamas ties kelio linkiu.
  ————-
Pro jo šakas – saulelė skverbės,
Užliedama šilta banga.
Dangaus mėlynėj sklandė paukštės,
Besidžiaugiančios šiluma.
  ————-
Nors lapai dar neišsiskleidę,
Ir pumpurai dar kalas vis,
Žolytė, tarsi kokia sraigė,
Jau stiebiasi ir tuoj sudygs.
  ————-
Išvydau melsvąją žibuoklę,
Ji šypsos man žiedu savu
Ir  ragina mano širdelę
Pasigrožėt gamtos gimsmu.
2012-04-11 (Ryte, vaikštant po Vingio parką)

LAIMĖ
Daug nūdien kalbam apie laimę,
Bet kas iš tikro laimė ta yra?
Kas gimdo sieloje palaimą?
Kada širdis tikrosios laimės kupina?
  ————-
Ar laimė, tai – šauni idėja,
Man ką tik gimus mintyse,
Sukėlusi veiksmų ryžtingų vėją,
Paskatinusį keistis savyje?
  ————-
Gal išsipildžiusi svajonė,
Pabaigtas darbas ar knyga,
Pradėtas naujas posmas ar kelionė
Ir mano mylima veikla?
  ————-
O gal – kvapnios kavos puodelis,
Išgertas su drauge kartu?
Mamos man iškeptas meduolis
Su meile ir rūpestingumu?
  ————-
Gal tai saulutės žavesys
Po atšiaurios žiemos speigų?
O gal tai paukščių čiulbesys
Po langu atviru manu?
  ————-
Ar laimė, tai – vaikų artumas,
Jų noras būti su manim,
Jų pagarba ir atvirumas,
Pasitikėjimo pilnom akim?
  ————-
O gal tai mylimo žmogaus glėbys
Ar mielas žodis jo ištartas?
O gal aistroj paskendusi širdis
Ir meilės jausmas neišsemtas?
  ————-
Man žody laimė – telpa viskas,
Kas džiugesį man kelią širdyje.
Man laimė – tai akimirksnis žavingas,
Sukėlęs džiaugsmo pliūpsnį manyje.
2012-04-18 (Vilnius)

ŠVIESELĖ IEŠKO ŠVIESELĖS
Švieselė ieško švieselės,
Ji trokšta ištrūkt iš tamsos.
Švieselė ieško porelės,
Ji nenori daugiau vienumos.
  ————-
Pabodo švieselei liūdėti,
Ji laimę trokštą patirt,
Sparnus savo sielai uždėti
Ir tiesiai į dangų pakilt.
  ————-
Trokšta ji prasiskverbti pro tamsą,
Nori debesis, rūką praskirt,
Surast kitą vienišą šviesą,
Kartu didžią meilę patirt.
  ————-
Trokšta ji aistroje susilieti,
Džiaugtis, šokti, mylėt.
Švieselė nenori išblėsti,
Švieselė nori švytėt!
2012-04-14 (po Zucchero koncerto, grįžus iš Kauno)

SU ŠYPSENA!
 
Su šypsena gyventi daug lengviau,
Ji atveria duris į laimę.
Daug šypsantis gyventi prasmingiau,
Tai gimdo mano sieloj meilę.
  ————-
Kad tapt laiminga ir džiugia,
Man vieno šypsnio teužtenka.
Nuvilnijęs širdim mana,
Prie sielos durų jis patenka.
  ————-
Su šypsena ir jos duris atversiu,
Sušildysiu ją nuotaika džiugia.
Gyvenimą mylėt patarsiu
Ir pasidžiaugt akimirka žavia.
  ————-
Su šypsena pažadinsiu ir kūną,
Pavargusį nuo liūdesio gausos.
Pabudęs kūnas, žadins kitą kūną,
Jo laimę šypsena veide išduos.
2012-04-19 (parašytas gavus el. laišką, kurio gale buvo parašyta: „Su šypsena, Rasa“) 

 IŠ ŠIRDIES Į ŠIRDĮ… (Skiriamas Lilijanai)
 
Iš širdies į širdį, ieškau kelio aš,
Porą savo širdžiai trokštu aš atrast.
  ————-
Liūdi mano siela, meilės trokšta ji.
Protas ypač skuba, bet širdis kantri.
  ————-
Širdis mano jaučia, kad ateis diena,
Kai ryte pabusiu, meilės kupina.
  ————-
Širdis širdį glostys spindinčiom akim,
Siela sielą žadins mylinčia širdim.
  ————-
Kūnai susilies mūs, aistros kupini,
Laimė laimę girdys džiaugsmo lietumi.
  ————-
Iš širdies į širdį noriu aš pakliūt,
Aistroje – sušlapti, meilėje – išdžiūt.
  ————-
Meilės gaivumu noriu aš alsuot,
Siela trokšta širdžiai meilę dovanot.
2012-04-19 (Vilnius)

ATSAKYK MAN
Kaip atrasti džiaugsmą, kai širdis liūdna?
Kaip paguosti sielą, kai vilties nėra?
Kaip pažadint viltį, širdį kaip apgaut?
Kaip žinot kur laimė nori pasitraukt?
Ką daryt kai mintys verčia nerimaut?
Kaip mąstyt tada, kai negali protaut?
Protas lyg supranta, kad reikia išlaukt,
Bet širdis nenori protui pataikaut.
Kaip suprasti širdžiai kas yra geriau:
Ar į ugnį pulti ar lietaus palaukt?
Kaip žinoti širdžiai kur yra tiesa?
Kaip įtikint sielą, kad viltis yra?
2012-04-19 (namuose prieš miegą, apie 23.00, Vilnius)  

AŠARA
 
Man ašara nuo skruosto nuriedėjo…
Ką ašara man nori pasakyt?
Ar, kad širdis pravirkti panorėjo,
Kad skausmo ji negali sulaikyt?
  ————-
Gal ašara – manosios sielos žodis,
Ištartas tyliai ir liūdnai?
Gal mano nevilties vaiduoklis,
Išnyrantis iš praeities lėtai?
  ————-
O gal prakalbo gimęs pyktis,
Gal šnabžda slėptas liūdesys?
Ar nuoskaudos šešėlio blyksnis
Juodas, tamsus kaip ši naktis?
  ————-
Pravirkti nori mano siela,
Jos nieks kol kas nenuramins.
Nebent viltis, kuri dar miega,
Pabus ir ašarą grąžins.
2012-05-12 (Druskininkai) 

 AŠ IR JŪRA
 
Stovėdama  prie jūros ankstų rytą
Panorau aš bangas į krantą prisišaukt,
Kad mielosios man atsakytų,
Ko man gyvenime dar laukt?
  ————-
Gal, jūra, man galėtum pasakyti
Kaip nuo vienatvės man pabėgt?
Kaip džiaugsmą begalinį išlaikyti
Ir sieloje ramybę man pasiekt?
  ————-
Kur pasislėpti man nuo vėjo?
Kaip sužinot kur laimės pasisemt?
Ir štai man bangos pašnibždėjo,
Kad laimei širdį reik tiesiog atvert!
  ————-
Gyvent toliau kartu su jūra
Plačiai, audringai ir linksmai,
Susigyvent su tuo, kas vakar buvo
Nebesisieloti dėl to, kaip gyvenai.
  ————-
Mylėti visa kas aplinkui,
Banguot su jūra išdidžiai.
Ramiai sutikti tai, kas man dar liko
Dėkot už tai, kas buvo nuoširdžiai.
  ————-
O jūra! Gyvenimas mano banguoja
Bangų šėlsmu, ramybės laukimu.
Audra mano kančiom alsuoja,
O štilis mėgaujasi mano ramumu.
  ————-
Pagaut tebesvajoju „Laimės paukštę“,
Panirti meilės bangose.
Ar man pavyks tą laimę prisišaukti,
Tu, jūra, pasakysi už mane.
2012-05-23 (Vilnius)

PASENUSI MEILĖ
Manoji meilė rūke plevena.
Aš vos išvysti ją galiu.
Aistroj nebedega, rusena,
Nebežavi ji savo ryškumu.
  ————-
Ji nebenori krėst kvailysčių,
Staiga ji tapo per rimta,
O surimtėjus, nebedrįstų
Panert į nežinią galva.
  ————-
Metus skaičiuoja ji ant pirštų
Ir stebisi: „kokia sena!”
Pražilusi manoji meilė pyksta
Kad jau kitokia ji yra.
  ————-
Ji per daug bijo, per daug mąsto,
Ji nebegali apsispręst
Ko nori ji ir nuolat svarsto
Ar jai galiojimą pratęst…
2012-05-25 (Vilnius)

AMŽINA DRAUGYSTĖ (skirtas mano „ilgametėms” draugėms)
Kai Laikas patikrino mūsų draugystę,
Jis tarė: „Draugystė tvirta!”
Graži ir miela ji tarytum jaunystė,
Nors Laikas vėl sako: „Sena“.
  ————-
Metus Jis įdėmiai skaičiavo ant pirštų
Stebėjos, kad pirštų daug reik.
Ir džiaugėsi Laikas, kad kas ir bevyktų,
Draugystė gyvuoja vis tiek.
  ————-
Išbandymus siuntė, tvirtumą mėgino,
Juk Laikui reikėjo veiklos.
Suklyst provokavo ir pykti ketino,
Bet prašė atleist nuolatos.
  ————-
Stebėjo kaip keitėmės, augom, bendravom,
Kaip žaidė kartu mūs vaikai,
Kaip tiesėme ranką galingą pagalbon
Ir džiaugės kai sekės labai.
  ————-
Patikrinta laiko gyvuoja draugystė
Prasmingai, ilgai, nuoširdžiai.
Ir kas beįvyktų, jau Laikas nedrįstų
Išskirt šios draugystės tikrai!
2012-07-17, Druskininkuose 

NAUJA DIENA
Išaušo diena naujienų pilna,
Pažadino sielos beldimas.
Naktis man kalbėjo sapnų vėl kalba.
Ką vėlei man ruošia likimas?
  ————-
Pasąmonė simbolius siuntė sapne,
Ji perspėt mane vėl mėgina.
Ar Angelas Sargas apsaugos mane,
Sušvelninęs mano likimą?
  ————-
Planų aš šiai dienai gausybę turiu.
Ar man įgyvendint pavyks juos?
Likimas man turi savųjų planų
Ir teks man priimti ką jis duos.
  ————-
Priimt su džiaugsmu ar su pykčiu?
Bandyti likimą pakeist?
Ar sąmonei gali pavykti
Likimo daugiau nebeteist?
(Pradėtas 2012-07-30 Vilniuje, baigtas Palangoje 2012-08-05)

NIEKS MANĘS NESUSTABDYS
Nieks manęs nesustabdys
Ir sparnų neapkarpys.
Skrisiu aš aukštai, aukštai,
Išmoningai, išdidžiai.
  ————-
Atsiplėšiu aš nuo blogio,
Nevalyvo kūno šokio,
Vysiuos gėrį ir teisybę,
Meilės gūsio begalybę.
  ————-
Išmintį danguj pasieksiu,
Audroje sėkme tikėsiu,
Saulę širdžiai dovanosiu,
Ramybe žvaigždes apklosiu.
  ————-
Skris kartu ir šelmis vėjas,
Mano skrydžio įkvėpėjas.
Su juo virsmas prasidėjo,
Siela skristi panorėjo.
  ————-
Skrisiu dieną, skrisiu naktį,
Trokštu aš toli nukakti.
Nieks manęs nesustabdys,
Nes lydės mane viltis.
2012-08-05 (Palanga)

NEŽINIA
Nežinia mano sielą kamuoja.
Širdį drasko gilus liūdesys.
Akyse neviltis sušmėžuoja.
Kas atsakymą man pasakys?
  ————-
Nežinau kuris kelias teisingas.
Pasiklydo manoji širdis.
Gal kieno patarimas lemtingas
Klajones nežinioj sustabdys?
  ————-
Kaip išgirst nevilty sielos balsą?
Kaip į duobę gilyn nenuslyst?
Aplenkt mane lydinčią tamsą?
Savo sieloje šviesą išvyst?
  ————-
Padaryti sprendimą teisingą
Trokšta mano klajūnė širdis.
Noriu aš pasijusti laiminga,
Nugalėjusi juodas mintis.
(2012-08-24, Palanga)

 BAIMĖS AKYS
Užvaldė širdį baimė
Dėl neaiškios lemties,
Kad kūnas neatlaiko
Jam nelauktos kliūties.
  ————-
Tu, baime, pasitrauk,
Kietus kumščius atgniaužk.
Baik būti lyg karys,
Bepuolantis širdis.
  ————-
Nustok mirtim kvepėti,
Tamsiom akim mirksėti.
Giliai įkvėpti leisk,
Gyvenimą paleisk.
  ————-
Manai esi valdovė,
Stipri, kieta varžovė?
Įveiksiu aš tave
Gerų minčių galia!
  ————-
Traukis greičiau iš kelio!
Išnyk iš šio pasaulio!
Viltis tave pakeis,
Drąsa gyventi leis…
2012-08-26, Palanga

SIELŲ SUSILIETIMAS (skirtas sielos sesėms)
Sielos sese, džiaugiuos, kad esi.
Susilietusiom sielos gyvenam abi.
Sielų šokis vienodas kasdien.
Nebestebina mūsų išvien.
  ————-
Nežinau ar kam nors dar galiu
Savo širdį atvert su kaupu.
Išklausyt, išsakyt, pasitart
Trokštam mes kasdienybėj kas kart.
  ————-
Mes kartu savo sielas auginam,
Kartu keičiamės, kartu mėginam
Šiam pasaulyje laimę atrast,
Kasdienybę pilnatve paverst.
  ————-
Kartu ieškome, kartu atrandame,
Išeitis mus pati susiranda.
Džiaugsmo skraiste mus sielas apklojam,
Kai mums liūdna, kartu ašarojam.
  ————-
Savo prigimtį bandom suvokti
Ir klaidų tų pačių nekartoti.
Šviesią ateitį norim sukurti,
Žmonių sielas paliest ir suburti.
  ————-
Tau dėkoju širdingai už tai, kad esi,
Kad mane ypatingai gerai supranti.
Visada tu jauti kas manojoj širdy,
Nes abidvi mes esam vienodam kely…
2012-08-26, Palanga

RŪKAS
Nustėrusiu žvilgsniu dairaus aplinkui.
Dėkoju šįryt įstabiajam rūkui.
Savo migloj jis paskandino žvilgsnį,
Išspaudęs mano sieloj šypsnį.
  ————-
Širdis tiesiog neteko žado.
Nuo rūko grožio ji apako.
Ir ko tas rūkas toks gražus,
Apglėbęs pievas ir miškus?
  ————-
Nustebino šio ryto apraiška,
Paslėpusi pasaulį savyje.
Pilka, alsuojanti marška
Apklojo visą slėnį tyloje.
  ————-
Geltoni medžių lapai prasišviečia,
Juodi kamienai stūkso migloje.
Upės vaga surast jai kelią kviečia,
Neranda akys upės tamsoje…
2012 m. rugsėjis, Vilnius 

KAŽKAS
Kažkas man sako: „Tu išlauk.
Išlauk „Kažko“. Sustok! Palauk!“
Tarsi žinotų ko reik laukt,
Lygtai diktuotų kaip gyvent.
  ————-
Kažkas man sapną instaliuoja,
Ir įvykius nuo ryt rikiuoja.
Kažkas net žino, kad rytoj
Įvyks kažkas Kažko žinioj.
  ————-
Kažkas eilėraščius diktuoja,
Gyvenimą sureguliuoja.
Bet tas Kažkas nuoširdžiai myli
Ir siunčia gėrį mano širdžiai.
  ————-
Širdis tam gėriui pasiduoda.
Ji priima viską, ką jai duoda.
Ji žino, kad nauja diena
Atneš jai laimę su aušra.
2012-11-15 (apie 23.30, namuose, Vilniuje)

DVIEJŲ MŪZŲ DRAUGYSTĖ (skirtas Ingai Dream jos gimtadienio proga)
Jausminga jautiesi pabudus ryte,
Sakai man, kad Mūza tavoji vėl čia.
Kurti meilę ji vėlei pabudo,
Sielas žadinti šiąnakt atkuto.
  ————-
Tavo Mūza pažadino manąją,
Ji sumanė išlieti jausmus.
Draugei mielajai meilę savąją
Ji panoro išliet per kraštus.
  ————-
Mūzos vertina savo draugystę,
Širdimis jos bendrauja abi.
Josios jaučia sielų bendrystę,
Meilės jausmą nešioja širdy.
  ————-
Džiaugias Mūza manoji kartu
Kai tavoji džiūgauja, krykštauja.
Verkia Mūza, liejas krauju,
Kada liūdnos mintys bevyrauja.
  ————-
Mano Mūza linki tavajai
Skleisti meilę, gėrį, džiaugsmus.
Tavo Mūza pažada manajai
Amžiais puoselėt karštus jausmus.
2012-11-30 (12.18. val., Vilnius)

ŠOKANTI SNAIGĖ

Šoka snaigė, kviesdama švęsti
Kalėdas ir Naujuosius metus,
Bei su šventėmis laimę atrasti,
Vos išgirdus laiko dūžius.
  ————-
Susivokt apsidairius aplinkui –
LAIMĖ NUOLAT BUVO ŠALIA!
Nesimatė josios aplinkui?
Tai gal bėdos slėgė tave?
  ————-
Ledo luitus širdy ištirpdyki,
Paieškoki laimės greta,
Savo rūpesčius lauk išvaryki,
Lai širdis nuolatos bus karšta.
  ————-
Snaigė ragina laimę pažinti.
Tam nereikia švenčių jokių…
Ją tereikia tiesiog prisiminti,
Jos aplinkui nuolat apstu.
  ————-
Laimė turi savo tapatumą,
Ji juk kvepia mūsų namais!
Demonstruoja ji savo švelnumą
Artimųjų žmonių bučiniais.
  ————-
Šoka snaigė, džiaugsmą dalindama,
Kviečia laimę rieškutėmis semt.
Visos šventės lai mums teprimena:
„LAIMĖ NUOLAT TROKŠTA GYVENT!..”

2012-12-15 (7.48. tik pabudus, namuose, pagalvojus apie tai, ką reikės rašyti žmonėms kaip sveikinimą, artėjančių švenčių proga)


SIELOS EMIGRANTAI

Sielos emigrantus dilemos kankina:
Kaip įveikti baimes, kurios neramina?
Kaip įteisint laisvę, paslėptą krūtinėj?
Kaip įžiebti viltį, puoselėtą tyliai?
  ————-
Kaip išdrįst gyventi, taip kaip siela nori
Ir pajusti sieloj tikra laisvės skonį?
Kaip tapt savimi, širdį kaip atverti?
Ar kas nors iš viso gali jiems patarti?
  ————-
Laukti ar skubėti? Džiaugtis ar kentėti?
Nuo ko šiandien rytą vėlei reik pradėti?
Gal tiesiog mylėti, ateitim tikėti?
Viešpačiui dilemas reikia patikėti…
2013-01-03 (namuose, Vilnius)

GYVENIMUI PABUDUSI SVAJONĖ

Svajonė pabudo širdy,
Staiga panorėjus gyvuoti.
Ne tiktai manoje minty
Save ji bandys realizuoti.
  ————-
Svajonė rimtai nusiteikus.
Pabodo svajonei miegot.
Ji mąsto: „Kaip jai to pasiekus?“
Bandys ji pagalbos ieškot.
  ————-
Į Dievą ir Angelus kreipsis,
Padėti pas juos paprašys.
Veiksmų netikėtų ji imsis
Ir trokštamą siekį pavys.
  ————-
Drąsi, atkakli ir ryžtinga,
Pabudo svajonė širdy.
Pasieks ji šį tikslą didingą
Nes trokšta be galo to ji.
2013-01-16 Vilnius. Šį eilėraštį naktį susapnavau. Ryte pabudus beliko tik užrašyti 🙂

KALĖDŲ ANGELUI

 Kalėdų rytą Angelas klausia:
„Ko trokšta širdelė šį ryt?
Ko siela tavoji dar laukia?
Šiandien visko gali paprašyt!”
  ————-
Pagalvojus, širdelė atsakė,
Kad meilės trokšta jinai.
Ji svajoja skrajot lyg plaštakė,
Pasijust ypatingai lengvai.
  ————-
Meilės jausmą mielą, abipusį,
Pakylėjantį iki dangaus,
Tu suteiki širdelei nusilpusiai,
Trokšta jausmo ji šio malonaus.
  ————-
Gal gali jai šį kart dovanoti
Mylimiausią žmogų šalia?
Jokios dovanos jai neatstos jo
Angelėli, supraski tu ją…
2012-12-15 (namuose, Vilniuje, 13.20)

ŽIEMOS MONOLOGAS

Laukiat pavasario? Naivuoliai!
Neleisiu jam išlįst iš guolio.
Pati dar noriu karaliauti,
Džiaugtis šalčiu ir išdykauti.
  ————-
Aš saulėj dar pabūt panorau.
Joje aš daug gražiau atrodau.
Su sniegu spindinčia skara,
Baltąja ledo karūna.
  ————-
Jaučiuos gražuole ypatinga,
Pusnis man ypatingai tinka.
Šaltukas – įstabusis bruožas.
Juo mano draugas vėjas grožįs.
  ————-
Dar siųsiu šaltį ir speigus,
Užpilsiu sniegu jus namus,
Gatves, miškus ir jūsų kiemus,
Kad neišlįstumėt nei vienas.
  ————-
O ką? Ar jums vis dar blogai?
Dar per ilgi jums vakarai?
Ateis pavasaris – reikės išlįsti,
Žemes suarti, sėt, daug dirbti.
  ————-
Aš dar nenoriu pasitraukti,
Pavasariui valdžios užleisti.
Sėdėkite toliau šiltai,
Dar užpustyti jus kiemai…

2013-04-30 Vilnius (ryte namuose pabudus ir pro langą išvydus daug šviežiai prisnigto sniego)



IŠLIETOS MINTYS

Dažai ant šilko išsiliejo.
Mintis šilke gyvuot pradėjo.
Pavirto paukščiu, bitute,
Pilna saulėgrąžų vaza.
 ————-
Ir mylimos aguonos žiedas
Dangaus mėlynėj suplazdėjo.
Kardeliai ir lelijos mielos
Visa grožybe sužydėjo.
 ————-
Bijūnai melsvame fone
Pavirsto sienų puošmena.
Grakštus kolibris danguje
Sparnais plazdena tyloje.
 ————-
Dažus ant šilko tebelieju.
Vaizdais savas mintis aš sėju…

 2013-08-01 Vilnius


 LAIKAS NEKLAUSIA…
Laikas nepaklausė vėl manęs
Ar aš laukiu tų Naujųjų metų!
Gal norėjau rudenį pratęst,
Pasislėpti tarp spalvotų lapų?
 ————-
Gal visai nenoriu aš tamsos,
Kuri mus kasdieną lanko?
Gal aš noriu saulės ir šviesos?
Jis nepaiso mano noro paiko…
 ————-
Laikui mes nerūpime visai,
Kas sekundę jis tolyn keliauja.
„Nesustos dėl jūsų jis tikrai“,-
Šaltis man šį rytą atvirauja.
 ————-
Nesustos jis ir Kalėdų naktį,
Kad šventes galėtume pratęsti,
Į Naujus metus nuneš mus skubiai,
Kol dar nenutilo laiko dūžiai.
 ————-
Ir gyvensime toliau, nepaisant laiko,
Kuris jokių normų nesilaiko.
Dirbsim, kursim, džiaugsimės, mylėsim
Ir ant šelmio laiko kartais pabambėsim…
 
2013-12-23 (Vilnius, Kalėdinis sveikinimas  😉 )

MINČIŲ PUOLIMAS
 
Kas mane apsaugos nuo manų minčių,
Kurios skrodžia galvą dideliu greičiu?
Kurios atakuoja gana įkyriai,
Verčia nerimauti, jaustis nesaugiai.
 ————-
Jos užplūsta tyliai, nepastebimai,
Sujaukia ramybę kaip nakty žaibai.
Kirba, zuja, skraido mano galvoje
Užmigti neleidžia nakty tamsioje.
 ————-
Naktį aš bemiegę tyloje mąstau,
Mėnesienoj žvilgsnį savąjį ganau.
Gal išvysiu šviesą aš nakties fone?
Mėnulio paklausiu: „Kur mano galia?“
 ————-
Trokštu galios nuraminti mintį.
Kuo gi ją įkyriąją užimti?
Jei paliktų ji mane ramybėj,
Aš tiesiog gyvenčiau savo kasdienybėj.
2013-10-23 (Vilnius)

ATLEIDŽIU IR PALEIDŽIU
Aš viską paleidžiu. Negaliu taip daugiau!
Negaliu leisti sau taip kentėti.
Gyvent noriu saugiau ir kasdien vis geriau,
Nebenoriu aš ašarų lieti.
 ————-
Aš atleidžiu visiems, tame tarpe ir sau,
Ir prašau atleidimo nuoširdžiai
Tų, kuriuos aš žeidžiau, apkalbėjau, pykau,
Su kuriais aš elgiausi išdidžiai.
 ————-
Liūdesy, pasitrauk. Siela, tu atsigauk,
Patikėki šviesiuoju rytojum.
Meile nuolat alsuok, melui nebevergauk,
Patikėki tu dangišku rojum.
2014-01-22 (Vilnius)

DVILIPYBĖS
Tam, kad saulę pasitikti,
Reik ją palydėt
Ir saulėtekį išvysti reikia panorėt.
 ————-
Tam, kad gėrį atpažinti
Blogį reik ištirt,
Nesėkmes gerai pažinti, kančias atlaikyt.
 ————-
Kad šviesa išmokti džiaugtis,
Reik tamsoj pabūt,
Iš kurios labai norėtus kuo greičiau ištrūkt.
 ————-
Kad džiaugsme širdis plazdėtų,
Reikia palūkėt,
Liūdesį prieš tai išvyti, šypsotis pradėt.
 ————-
Kad žinot kas yra karštis,
Šaltį reik pažint,
Panorėti vėl sušilti ir nebesustirt.
 ————-
Tam, kad vėliai atsibusti,
Reik giliai užmigt,
Pakilimui atpažinti – nuosmukį patirt.
 ————-
O, kad meilę atpažinti,
Širdį reik atvert,
Reik ją pasiruošt priimti ir jos pasigest.
2014-05-30 (Vilnius)

SAULĖS SPINDULIO ATSAKYMAI
Saulės spinduly, kur mane vedi?
Šį nuostabų rytą  ką tu man žadi?
Meilę pažadėjai? Šelmi, ar tikrai?
Juoktis net pradėjai pats ten iš aukštai…
————-
Man jos nebereikia? Aš jos jau pilna?
Jau širdis manoji josios sklidina?
Nebereik prašyti? Nebereikia laukt?
Tik širdim savąją reikia pasikliaut?
————-
Meile reik dalintis? Šelmi, ar tikrai?
Jos viena aš noriu! Sakai: „Negerai!“
Na gerai, dalinsiuos. Duosiu juos ir tau.
Pažadu mylėti viską ką matau!
————-
Saulės spinduly, gera kaip širdy!
Meilės kupinoj, laimės apsupty…
2015-03-16 (Vilnius)

KALĖDŲ STEBUKLAI
Stebukladarys anksčiausiai atsibudęs
Ruošiasi „užsakymus“ priimt…
Šiandien Jo gali prašyti visko,
Jis tikriausiai taip ir padarys…
————-
Paprašyk, kad Meilė nuolat būtų,
Džiaugsmas, kad praskaidrintų mintis,
Namų židinys, kad visad degtų,
Jis tikriausiai taip ir padarys…
————-
Paprašyk, kad Įkvėpimas vis ateitų,
Išmintis, kad būtų lyg šeimos narys.
Ir Tikėjimas, kad Viltį vėl įžiebtų,
Vestų kur Gausa, kur Laimė, kur Lemtis…
————-
Paprašyk, kad Dievas prisidėtų
Ir palaimintų mūsų visų širdis,
Kad Ramybė sielas mus užlietų
Jie tikriausiai taip ir padarys…
2017-12-22 (Vilnius)

ŠIRDIES TROŠKIMAI
Kas ryt aš noriu atsibust – tavam glėby.
Suvirpint trokštu aš aistras – tavoj širdy.
Ištarti: „Myliu“ ir bučiuot – tavas akis.
Myluot tave ir vėl uždegt – mūsų širdis.
————-
Jausti saugumą ir ramybę – kai tu šalia.
Patirt palaimą begalinę – būnant drauge.
Eiti už rankų susikibus – tiktai pirmyn.
Kelti jausmus mus ypatingus – tiktai aukštyn.
2018-01-31 (Vilnius)

SU GIMTADIENIU! 
 
„Sveikas, sulaukęs …niolikos metų!“
Tau ištarė saulė ryte.
Mylimoji bučiuoja daug kartų,
Skuba sveikint draugai ir šeima.
 ————-
Linki laimės tau ir sveikatos,
Meilė, džiaugsmo, sėkmės ir turtų.
Pagalvoki šį ryt prie arbatos
Ko norėtum gi tu iš tiesų.
 ————-
Nori skristi ar nori nutūpti?
Trokšti veikti ar ramiai atsipūsti?
Nori duoti ar kažką gauti?
O gal trokšti kažkur nukeliauti?
 ————-
Ar troškimų turi? Ar svajoji?
Ką kuri? Kokias vėjais alsuoji?
Trokšti meilės, gausos, ramumos?
Tikro draugo, aistros ar drąsos?
 ————-
Šiandien tavo, mielasis, diena!
Ypatingai svarbi ji yra.
Rašo angelas tavo svajas.
Tu svajoki šiandien į valias!
2019 m. lapkritis (Vilnius)

AŠARA
Tau ašara nuo skruosto nuriedėjo…
Ką ašara tau nori pasakyt?
Ar, kad širdis pravirkti panorėjo,
Kad skausmo ji negali sulaikyt?
——–
Gal ašara – tavosios sielos žodis,
Ištartas tyliai ir liūdnai?
Gal tavo nevilties vaiduoklis,
Išnyrantis iš praeities lėtai?
——–
O gal prakalbo gimęs pyktis,
Gal šnabžda slėptas liūdesys?
Ar nuoskaudos šešėlio blyksnis
Juodas, tamsus kaip ši naktis?
——–
Pravirkti noris tavo sielai,
Jos nieks kol kas nenuramins.
Nebent viltis, kuri dar miega,
Nubus ir ašara pradings…

2019 m. lapkritis

!!! Pagal šį eilėraštį Arūnas Mickus sukūrė labai gražią dainą. Dalinuosi nuoroda: https://www.youtube.com/watch?v=G-VoJBPRpsg


  ŠVENTĖMS ARTĖJANT…
  Artėja šventės ypatingos… Palies jos viską…
  Palies jos mūsų protus, sielas ir širdis.
  Ir galimai palies jos tai, kas tikra,
  Kas taip brangu, svarbu ir kas tikrai išliks…
———-
  Ir abejingais nepaliks šios šventės nieko,
  Josios palies ir jaunus, ir senus.
  Apgaubs šviesa, džiaugsmu, palaima Dievo,
  Ir apkabins su begaline meile mus visus.
———-
  Pasveikinkim nuoširdžiai vienas kitą,
  Linkėkim meilės, laimės ir geros kloties!
  Ateina šventės… Jos atneša ir visą kitą…
  Lai neša tai, ko trokšta protas, siela ir širdis.

2017 m. gruodis


KALĖDŲ STEBUKLAI…
Stebukladarys anksčiausiai atsibudęs
Ruošiasi „Užsakymus“ priimt…
Šiandien Jo gali prašyti visko,
Jis tikriausiai taip ir padarys…
———
Paprašyk, kad Meilė nuolat būtų,
Džiaugsmas, kad praskaidrintų mintis,
Namų židinys, kad visad degtų,
Jis tikriausiai taip ir padarys…
———
Paprašyk, kad Įkvėpimas vis ateitų,
Išmintis, kad būtų lyg šeimos narys.
Ir Tikėjimas, kad Viltį vėl įžiebtų,
Vestų kur Gausa, kur Laimė, kur Lemtis
———
Paprašyk, kad Dievas prisidėtų
Ir palaimintų mūsų visų širdis,
Kad Ramybė sielas mus užlietų
Jie tikriausiai taip ir padarys…

2018 m. gruodis


ŽIEMUŽĖ BE SNIEGO
Žiemužė be sniego… Keistoka… Smalsu…
Kur sniegas pradingo? Tikrai įdomu…
Kalėdos ant nosies, Kūčias pulsim švęst,
O niekas nepuola mums sniego atnešt.
———-
Visi susimąstę: „Kur sniegas? Aūūū!!?
Kasdieną vis kyla daugiau klausimų…
Ar Senis be sniego pričiuoš prie namų?
Ar gausim šiais metais visi dovanų?
———-
Gamta štai pokštauja, ir Senis drauge.
Jis šypsos pro ūsą ir taria: „Gana!
Gana vis bambėti, gana jums liūdėti,
Be sniego šių švenčių prasmės neregėti…
————
Reik rasti kuo džiaugtis ir kam padėkoti,
Kitur reik šiais metais stebuklų ieškoti.
Reik džiaugtis namais ir namiškiais greta,
Dėkoti, kad duonos ant stalo yra.
————
Atleisti kitiems, atleisti ir sau,
Norėti gyvent prasmingiau ir geriau.
Linkėti gerovės ir laimės visiems
Ir savo širdy patapti laisviems.“
2019-12-24 Vilnius

KALĖDŲ NAKTĮ TYLIĄ…
Kalėdų naktį tylią, kai pabaigti darbai,
Kai šventiškai pakvipę visų gimti namai,
Dėkodami praėjusiems, sutikdami naujus,
Paleiskime iš sielos visus negerumus.
Visa širdim linkėkime vieni kitiems gausos,
Palaiminti lai būkime, ieškokime tiesos.
Gyvenkime prasmingai, laimingai ir džiugiai,
Sveiki lai visi būkime, gyvenkime ilgai.
Tamsa te mus palieka, išeina su visam,
Šviesa lai vėl gyvuoja pasaulyje šitam!
Apsikabinkim tyliai, nematoma gija,
Ir Dievui padėkokime, kad dar vilties yra…

Šių eilėraščių autorė – Gintarė Janina Davainienė